Strict Standards: Redefining already defined constructor for class Object in /home/musuodis/domains/musuodiseja.lt/public_html/cake/libs/object.php on line 54

Strict Standards: Non-static method Configure::getInstance() should not be called statically in /home/musuodis/domains/musuodiseja.lt/public_html/cake/bootstrap.php on line 38
 Mūsų Odisėja - Keliaukite be rūpesčių


Madagaskare lietuviai stebėjo berniukų apipjaustymo ceremoniją

Paskelbimo data : 2010-11-13

Autorius : Darius Sėlenis

Šaltinis : Kauno diena

"Ech, turėjome vieną labai gražų šviesoforą", – atsiduso 3 mln. gyventojų turinčioje Madagaskaro sostinėje Antananaryve lietuvius lydėjęs gidas, bet tai buvo prieš krizę.

Iš tepalo statinių – baldai

"Lūšnynai šiaudiniais stogais, paramstytais padangomis ar plytomis, – kelionių agentūros direktorę Reginą Navickienę, jos vyrą Dainių ir sūnus Justą bei Igną Madagaskaras ne tik sužavėjo savo gamta, bet ir šokiravo skurdu.

Viešojo transporto Madagaskaro saloje nėra: tik seni mikroautobusai su stoteles skelbiančiu šaukliu, renkančiu iš keleivių pinigus. Šauklys laikosi už diržo, kabančio prieš galines autobusiuko duris, ir iškišęs pro jas galvą renka keleivius.

Sostinė – ištisas pakelės turgus. Pardavėjas čia pat šluotele nubaido ant pardavinėjamos žalios mėsos tupinčias muses, jo kaimynas pardavinėja seną santechniką, kitas prekiautojas – iš įvairiausių atliekų pagamintus suvenyrus.

"Iš skalbyklės variklio kai kas pasidaro šlifavimo stakles", – pastebėjo R.Navickienė.

"Nereikalingos automobilio dalys perdarytos į aliuminius puodus, 200 litrų talpos tepalui skirtos metalinės statinės virto stilingais baldais", – pasiturinčių žmonių namuose matytus buities rakandus gyrė D.Navickas.

Nėra teatro ir kino

"Atėję į darbą žmonės išima iš langų faneros lakštus, – lietuviai kelias dienas gyveno priešais Madagaskaro avialinijų pastatą. – Televizijos pastatas stūkso pajuodęs, apgriautas, išdaužytais langais."

Sutemus prie viešbučio kas kelis metrus stoviniuoja jaunos ir dailios prostitutės, kurias šortais mūvintys ir šlepetėmis avintys baltieji ne itin domina.

Nedidelė dalis Madagaskaro gyventojų turtingi: kelių aukštų namai, aptverti vielomis apraizgytomis ir stiklo šukėmis nuklotomis tvoromis, saugomi automatais ginkluotų vyrų.

Kiekviename kaime ties įvažomis ir išvažomis įrengti užkardai, ant kelio – "ežiai", kurių spygliai dieną uždengti tuščiais buteliais.

Madagaskaro sostinėje nėra nė vieno teatro, kino: tik kelios nedidelės parduotuvės, vienas prekybos centras ir keli kuklūs kabaretai.

Pavojai prie JAV ambasados

"Po poros sekundžių, kai vos spėjome pravažiuoti pro fotografuoti draudžiantį užrašą, autobusiuką apsupo ginkluoti kareiviai", – vieną pirmųjų nuotykių, kai už lūšnynų išvydę įspūdingą pastatą lietuviai čiupo fotoaparatus, pamena D.Navickas.

Paaiškėjo, kad šis pastatas, kurio negalima fotografuoti, – JAV ambasada. Lietuviai privalėjo fotokadrus ištrinti, buvo nuskenuotas R.Navickienės asmens dokumentas, visi išklausė griežtą amerikiečio kalbą.

Tačiau Madagaskaro gyventojai, net ir gyvenantys nendriniuose nameliuose su šiaudiniais stogais, miegantys ant porolono gabalų ir viduje lūšnelės kūrenantys laužus, – labai draugiški, nuoširdūs ir šilti.

"Vaikai negalėjo patikėti, kad vazaa (taip vietiniai vadina baltuosius) maudosi upelyje", – paaiškino gidas lietuviams, nesupratusiems, kodėl iš jų juokiasi vaikai. Pasirodo, mažylius pralinksmino, kai jie pamatė vandenyje, kur moterys skalbė drabužius, besimaudančius vazaa.

Kaimo vaikai nuoširdžiai džiūgavo gavę kramtomosios gumos, o per kalvas atbėgęs pyplys kaip stebuklą priėmė prancūzišką batoną.

Egzotiškas ritualas

"Būūūū, būūūūū...." – neįprastas garsas neleido užmigti nacionaliniame parke palapinėse įsikūrusiems turistams. Paaiškėjo, kad savotiška muzika aidi iš berniukų apipjaustymo ceremonijos. Lietuviai tapo jos liudytojais.

Penkis 5–7 metų berniukus moterys nešiojo ant nugaros, ritmingai ūbaudamos į muzikos taktą ir šokdamos. Po to krikšto tėvas paėmė berniuką ant rankų, o kitas vyras, suleidęs skausmo malšinamųjų, patepęs kažkokiu raudonu skysčiu, po to – jodu, medicinėmis žirklėmis apipjaustė vaiką.

"Verkšlenantiems vaikams į rankytes įsprausdavo pinigų, saldainių, po to juos apgaubdavo mamų meilė ir švelnumas", – Regina su Dainiumi šią ceremoniją, vietiniams leidus, ir fotografavo, ir nufilmavo.

Tačiau įdomiausia buvo kulminacija: nupjautą apyvarpės gabaliuką seniausias vaiko giminės vyras privalo suvalgyti, pasaldindamas bananu.

Lietuvius nustebino ne tik berniukų apipjaustymo ritualo subtilybės. Navickų šeima ilgai neišdrįso paklausti, kodėl dauguma vyrų ir nemažai moterų neturi priekinių dantų.

"Jiems, jei teisingai supratome, tai – gražu", – pasakojo R.Navickienė.

Moterys gyvena trumpiau

"Aš sapnavau savo tėvą!" – susapnavę artimą žmogų, kurį palaidojo ne seniau nei prieš penkerius metus, vietos gyventojai privalo atlikti dar vieną neįprastą ritualą: iškasti ir apversti kaulus, pakeisti audeklą, į kurį jie buvo suvynioti. Tai privalo būti įvykdyta po kiekvieno sapno.

Šios ceremonijos dalyvės moterys rauda, o vyrai bendrauja ir simboliškai geria alkoholį. Beje, Madagaskare moterys gyvena trumpiau nei vyrai.

"Žinoma, nes jos daugiau dirba nei mes", – neslepia patenkinti vyrai, o jų žmonos ne tik prižiūri vaikus, skalbia, bet ir nešioja ant galvų daiktus, plaktuku kapoja akmenis ir gamina iš jų skaldą.

Gali turėti šešias žmonas

Mokyklą lankančių vaikų uniforma – spalvoti chalatai. Kiekvienoje mokykloje jie skirtingi.

Tuoktis Madagaskare galima nuo 16 metų, tačiau vyrai privalo už žmoną duoti bent vieną zebu – kuprotą, karvę primenantį galviją. Už gražuolę vieno galvijo nepakanka – tenka nuotakos tėvams atvesti daugiau zebu.

Jei neturi zebu – vok, bet jei pagaus – gali užmušti. Jei turi daug zebu, gali turėti šešias žmonas.

Madagaskarą suvienijęs karalius turėjo 12 žmonų, kurios priimdavo svečius, o karalius, užkopęs į aštuonių metrų aukštyje įrengtą namą, slapta stebėdavo. Jei svečias patikdavo, mesdavo akmenėlį: suprask, jis su atvykėliu bendraus.

Miestuose gyvenantys vietiniai turi neoficialius angliškus ir prancūziškus vardus, nes turistams itin sunku atsiminti neįprastai skambančius Madagaskaro vardus. R.Navickienė nusišypso ir rodo užrašytą pirmojo salos monarcho vardą – Andrianampoinimerinas.


Madagaskaras – pigi šalis

Penki bananai kainuoja kaip ir penkios plytos – 35 centus.

Aliumininis puodas – 7 litai.

Benzino kainos analogiškos kaip Lietuvoje.

Vidutinė darbininko, valytojo, indų plovėjo alga – 63 litai per mėnesį.

1,5 litro vandens – apie 1,75 lito.

Puslitris alaus – 3,45 lito.

Taksi automobilis (apie 40 metų senumo "Renault" ar "Citroen") dienai – apie 35 litus.

Įėjimas į muziejų – apie 8,5 lito.

0,5 l kokybiško vietinio romo – 3,45 lito, pigiausio romo butelis – 28–33 centai.

Iškepta ant grotelių dešrelė – 65 centai.

Didelė saldi bulvė su lupena – 28 centai.

Para viešbutyje nuo 25 iki 105–140 litų, itin prabangūs kambariai viešbutyje ant jūros kranto su baseinais parai kainuoja 345 litus.


Indijos vandenyno sala

Madagaskaro Respublika (Madagaskaras) – valstybė Madagaskaro saloje Indijos vandenyne, netoli rytinio Afrikos kranto.

Madagaskaro sala nutolusi nuo Rytinės Afrikos pakrantės 400 km. Ją nuo Afrikos skiria Mozambiko sąsiauris. Ši 1600 km ilgio (šiaurės pietų kryptimi) ir 600 000 kv. m ploto sala yra ketvirta pagal dydį pasaulyje po Grenlandijos, Naujosios Gvinėjos ir Borneo.

Gyventojų skaičius: 20, 653 556 mln.

Plotas: 587 040 kv. km.